Nemuno deltos regioninis parkas – paukščių rojus

Seklios Kuršių marių įlankos, užliejamos Nemuno žemupio pievos, Aukštumalos pelkė, Rusnės sala ir Ventės rago pusiasalis. Štai ir išdavėme vietas Nemuno deltos regioniniame parke, kur dažnai paukščių būna daugiau nei žmonių. Nemuno delta – viena iš nedaugelio vietų Lietuvoje ir Europoje, kur galima pamatyti nuolat apsemiamus, pelkėtus lapuočių miškus. Juose ir aplinkinėse pievose peri daugelis retų paukščių rūšių, saugomų Lietuvoje ir Europoje: juodasis gandras, erelis rėksnys, gervė, didysis apuokas, juodakaklis kragas, didysis baublys, pilkoji žąsis, griežlė, ūsuotoji zylė ir dar daug įvairiausių paukščių. Stebėtojams čia yra pavykę aptikti netgi globaliai nykstančios rūšies – stulgio – perimvietę. Nemuno deltoje aptinkama daugiau nei 300 paukščių rūšių. Užliejamos regioninio parko pievos yra gulbių giesmininkių poilsio vieta. Pavasarį čia jų suskrenda didžiuliai būriai. Kaip ir rudagalvių kryklių, cyplių, smailauodegių, pilkųjų ančių ir daugybės kitų migruojančių paukščių. Daugelis jų praskrenda pro Ventės rago ornitologinę stotį, kurioje įsteigtas nedidelis muziejus. Būna dienų, kai pro Ventės ragą praskrenda 300 tūkstančių paukščių. Paukščių būriai ir galimybė pamatyti retą egzempliorių į Nemuno deltą sutraukia paukščių stebėtojus. Jie ne tik braido po pievas, bet ir aplanko unikalius žvejų kaimus, kultūros objektus bei ragauja tradicinių šio krašto patiekalų.